„Manęs dažnai klausia, kodėl vis pasiryžtu rekordiniams iššūkiams laivais ar karšto oro balionais. Žmonės sako, kad turėdamas sėkmę, pinigus, laimingą šeimą turėčiau nustoti kišti save į pavojų, turėčiau nustoti rizikuoti ir džiaugtis viskuo, ką man pasisekė pelnyti. Tai akivaizdi tiesa ir viena mano dalis visiškai su tuo sutinka. Aš myliu gyvenimą, myliu šeimą, šiurpas krečia nuo minties apie žūtį, žmonos palikimą be vyro, vaikų – be tėvo. Bet kita mano dalis šaukia išbandyti naujus nuotykius ir vis dar jaučiu, kad galiu ir noriu pastūmėti save link ribų.<...> Niekada nemanau, kad žūsiu dėl kokio nelaimingo atsitikimo, bet jei taip ir nutiktų, galėčiau tik pasakyti, kad aš klydau, o visi skeptiktai „realistai“, kurie tik kalbėjo tvirtai laikydami kojas ant žemės, buvo teisūs. Bet aš bent jau bandžiau.“ (Richardas Bransonas, autobiografija „Losing My Virginity“)

Pirmiausia įsivaizduokime situaciją prieš kokius penkiasdešimt metų. Mobilieji telefonai, internetas, visas verslas internete, skaitmeniniai fotoaparatai, kameros, LCD televizoriai ir daugelis kitų dabar plačiai naudojamų dalykų galėjo būti tik kažkieno galvoje, o gal net ir ten tuo laiku nebuvo. Visi šie atradimai atsirado dėl vienos paprastos priežasties – kažkas nepatikėjo, kad tai neįmanoma.