Mažasis Karlas išsitiesęs gulėjo savo lovoje ir mąstė. Saulė jau leidosi, todėl kambarį gaubė lengva prieblanda. Pro pravirą langą girdėjosi šlamantys lapai ir čirškiantys paukščiai. Po paskutinės kelionės traukiniu ir susitikimo su elfu Karlo sąsiuvinyje atsirado tokia gausybė užduočių, kad net turėdamas 25 valandas per parą visko nesugebėtum įgyvendinti. O juk viskas buvo daryta pagal elfo nurodymus – nustatytas galutinis svajonių įgyvendinimo terminas ir suplanuotas jų įgyvendinimas. Planas tikslus iki smulkmenų, užduotys aiškios, tačiau trūksta laiko. Mažasis Karlas pradėjo po truputį atsilikti nuo savo susidaryto grafiko, o tai, be abejo kėlė neigiamas emocijas ir stresą. Kuo toliau, tuo labiau jis prieš savo akis matė vien išsikeltus tikslus ir užduotis, kurias reikia atlikti. Gyvenimo džiaugsmas ir laimės pojūtis kažkur išgaravo. „Juk sėkmingi ir efektyvūs žmonės viską atlieką pagal savo planą ir pasiekia užsibrėžtus tikslus“ – galvojo Karlas, „ką gi aš darau ne taip? Galbūt tai, apie ką kalbėjo elfas, tėra tik iliuzija, o visos užduotys – akių dūmimas.“

Taip Karlui bemąstant ir nerandant atsakymų, pro pravirą langą vėjas įnešė nedidelį žalią iš popieriaus išlankstytą lėktuvėlį, kuris krisdamas kambaryje kliudė Karlo ranką. Atsimerkęs vaikas pakėlė lektuvėlį, ant dešiniojo sparno buvo užrašyta: „Išlankstyk. Čia atsakymas į tavo klausimą. Merkucijus.“ Vos per kelias sekundes lėktuvėlis pavirto į tiesų popieriaus lapą su gražiai užrašytu tekstu:

„Sveikas, Karlai, Žinau Tavo problemą ir puikiai suprantu, kaip jautiesi. Po mūsų susitikimų Tau teko atlikti įvairių pratimų, ir viską darei be priekaištų. Šiandien noriu tau perteikti vieną labai svarbų efektyvios veiklos principą, kurį pritaikęs gerokai paspartinsi savo kelionę svajonių link. Šiame laiške pamokysiu Tave kaip nuo „Veiklos pagal darbotvarkę“ pereiti prie „Veiklos pagal proriotetus“.

Šiandien, esant tokiam gyvenimo tempui, žmonės nori pasiekti daug ir greitai. Atitinkamai ir užduočių kiekis vienai dienai labai dažnai, jei ne visada, viršija normalias žmonių galimybes. Kai suplanuojame daugybę darbų ir nesugebame jų įgyvendinti, mus aplanko neigiamos emocijos, be to, matydami prieš save ilgą sąrašą ir laikrodį, viską darome skubėdami, todėl nukenčia kokybė. Galų gale pasiekiame tokią būseną, kaip tavoji dabar, ir tenka pasakyti „stop“ bei viską apmąstyti.

Štai, Karlai, labai svarbus principas, kurį noriu, kad įsisavintum ir visada prisimintum: praleisk dieną taip, kad jos pabaigoje galėtum pasakyti – „tai ką šiandien padariau ir nuveikiau yra svarbiau už tai, ko padaryti nespėjau.“ Turi suprasti, kad dažnai visko, ką esi suplanavęs dienai, įgyvendinti nespėsi ne tik dėl to, kad suplanavai per daug, bet ir dėl išorinių aplinkybių, nenumatytų įvykių, kurie nuo Tavęs nepriklauso – priimk tai kaip natūralų dalyką. Kol mokslas neįrodė kitaip, vienas žmogus gali būti tik vienoje vietoje ir kokybiškai atlikti vieną užduotį. (Išskyrus, aišku, Tavo mamą, kuri vienu metu gali kokybiškai lyginti, gaminti maistą ir žiūrėti savo serialą.) Tai reiškia, kad to, ko nori, turi atsisakyti dėl to, ko nori labiau. Ar pameni, kai praėjusią savaitę Tave vieni draugai pakvietė žaisti futbolo, kiti – mokytis. Kadangi negalėjai abiejose vietose būti vienu metu, priėmei sprendimą pagal savo prioritetus.

Taigi šios dienos patarimas paprastas: planuodamas dieną, išdėstyk užduotis prioritetų tvarka ir pradėk nuo svarbiausios. Kai ją atliksi, imkis tos, kuri taps svarbiausia atlikus pirmąją. Laikydamasis šios taisyklės, visada dienos pabaigoje galėsi pasakyti: tai, ką šiandien padariau, yra svarbiau už tai, ko padaryti nespėjau. Ir jokiu būdu nesisielok, kad nespėjai atlikti „visko“ – tai tiesiog beprasmiška. O jei jauti, kad link tikslų artėji ne taip greitai, kaip tikėjaisi, ir tai Tavęs netenkina, galbūt reikia ieškoti naujų būdų, bet čia atskira tema.

Ar pameni, kai kalbėjau, jog labai svarbu atrasti tikrąsias savo svajones ir tikrąjį pašaukimą – tuos dalykus, kurių trokšti labiau už kitus? Dabar tu žinai ir viso to priežastį. Jei nežinosi, ko nori labiausiai, vis mėtysiesi nuo vienų tikslų prie kitų, o ir užduočių kasdien turėsi daugiau, nei gali atlikti.

Daugelis žmonių mėgsta pradėti dieną nuo smulkių darbelių, kuriuos lengvai ir greitai gali atlikti. Bėda tik tokia, kad tų darbelių dienai einant vis daugėja ir mes juos darome net nesusimąstydami, kad didžioji jų dalis – visiškai nereikšmingi, o dienos pabaigoje paaiškėja, kad svarbiausios užduotys taip ir liko nepaliestos. Taip, atrasdami vis naujų pasiteisinimų ir smulkmenų, atidėliojame ir svarbiausius savo gyvenimo įvykius.

Karlai, išmok atidėliojimą išnaudoti savo naudai, atidėk tuos dalykus, kurie yra mažiau svarbūs, ir pradėk nuo svarbiausiųjų. Pamatysi, kad taip atidėliojant, daugelio nesvarbių užduočių nebereiks atlikti išvis.

Šiandien perteikiau tau principą, kuriuo remdamasis Tu gali susidaryti savo veiklos sistemą ir išvengti nereikalingo beprasmiško streso. Atmink, Karlai: praleisk dieną taip, kad jos pabaigoje galėtum pasakyti – „tai ką šiandien padariau ir nuveikiau yra svarbiau už tai, ko padaryti nespėjau.“

Atrodo visiškai paprasta? Išbandyk tai. Netrukus vėl susitiksim, o dabar iš perskaityto popieriaus lapo išlankstyk lėktuvėlį ir išleisk jį per langą. Galbūt jis suras dar vieną žmogų, kuriam šis principas pagelbės.

Tavo draugas,
Merkucijus“