Mažasis Karlas tyliai sėdėjo savo kambaryje ir vartė knygas, gulinčias savo lentynoje. Darydavo tą dažnai. Nors visos knygos jau buvo perskaitytos, kas kartą jose atrasdavo kažką naujo, pasisemdavo įkvėpimo toliau žengti savo pasirinktu keliu. Staiga jo akys užkliuvo už paryškintomis raidėmis parašytos frazės. Jei tvirtai nuspręsi siekti savo svajonės, niekas negali garantuoti, kad Tau pavyks. Tačiau gali būti 110% tikras, kad jei nesiimsi nieko ir nežengsi net pirmojo žingsnio, savo didžiojo tikslo tikrai nepasieksi. Karlas nusprendė dar kartelį apgalvoti viską, ko per trumpą laiką išmoko iš paslaptingojo elfo, jis atsivertė savo stebuklingąjį sąsiuvinį ir tuščiame lape užrašė: „Laiškas geriausiam draugui“. Tekstas buvo toks:

„Mielas Drauge, jei šiandien būtų ta diena, kai aš turiu pasidalinti svarbiausiais dalykais, ko išmokau ir ką supratau savo gyvenime, tai būtų mintys ir pamokos, labiausiai pakeitusios mane ir, tikiu, galinčios pakeisti daugelį žmonių. Nežinau, ar tau tai svarbu, galbūt Tu jau gyveni savo svajonių gyvenimą, tačiau tikiuosi, kad perskaitysi iki galo, ir mano laiškas sukels Tau naujų minčių. Dar visai neseniai supratau, kaip svarbu atrasti savo tikrąsias svajones ir jų siekti. Tai atrodo tokia nuvalkiota tiesa, tačiau šiandien jau galiu pasakyti, kad vienintelis dalykas, kurio galėčiau gailėtis, yra tas, jog nepradėjau daryti to anksčiau. Kai žengiau pirmuosius žingsnius, tokias frazes, kaip „tai ne man“, „aš nesugebėsiu“, „tai per daug sudėtinga“, „neįmanoma“, „neverta“, mano kalboje ir mintyse pamažu pradėjo keisti šios: „kaip galiu tai pasiekti“, „kokį kitą žingsnį žengsiu“, „kodėl gi nepabandžius“, „bus smagu!“,”Ką dar naujo galiu išbandyti?”

Supratau, kad žmogus būna laimingiausias, kai auga. Kai išbando naujus dalykus, net jei pasitaiko ir nuopolių, kai kasdien sugeba tapti nors šiek tiek geresnis, nei buvo vakar. Dabar jau galiu tvirtai pasakyti, kad didžiausią laimę atneša ne pasiektas tikslas, o kelionė tikslo link ir tai, kokiu tampi savo svajonės besiekdamas. Didžiausi turtai slypi mūsų viduje. Teodoras Ruzveltas, JAV prezidentas yra pasakęs: „Daug smagiau ryžtis dideliems darbams, švęsti dideles pergales, net jei tame galima patirti nesėkmių, nei rikiuotis į pilką gretą su pilkais žmogeliais, kurie nepatiria nei didelio džiaugsmo, nei didelio sielvarto, nes gyvena pilkojoje zonoje, kurioje nėra nei pergalių nei pralaimėjimo.“ Aš renkuosi pirmąjį variantą ir Tau linkiu to paties.

Mes taip dažnai sau žadam pradėti naują gyvenimą nuo kito pirmadienio, kito mėnesio pirmosios dienos, naujų metų ar kito gimtadienio, tačiau pažiūrėjęs į žvaigždėtą dangų vis prisimenu – kad ir ką daryčiau, mano žvaigždė juda savo galutinio taško link ir niekada niekada nesustoja.

Esu tikras, kad Tu svajoji, giliai širdyje žinai, kokio gyvenimo trokšti. Taip pat žinau, kad per aplinkinį šurmulį širdies balsas dažnai lieka neišgirstas. Esu įsitikinęs, kad mano laiškas nepakeis Tavo gyvenimo. Jį gali pakeisti tik Tavo veiksmai – kasdieniai maži žingsneliai, pamažu virsiantys į ilgą, nuostabią, kupiną nuotykių kelionę. Tik kitokie veiksmai sukuria pokyčius. Juk nuolat atlikdamas tuos pačius veiksmus negali tikėtis naujo geresnio rezultato.

Iš tikrųjų, aš net nežinau, ar tai, ką Tau rašau, yra tiesa, tačiau tikrai žinau, kad mes galime rinktis, kuo tikėti. Jei tvirtai nuspręsi siekti savo svajonės, niekas negali garantuoti, kad Tau pavyks. Tačiau gali būti 110% tikras, kad jei nesiimsi nieko ir nežengsi net pirmojo žingsnio, savo didžiojo tikslo tikrai nepasieksi – štai kuo tikiu aš.

Sėkmės, Karlas.“