Nuo pirmojo susitikimo su paslaptinguoju elfu prabėgo keletas dienų. Mažasis Karlas praleido jas mąstydamas apie savo svajones, pašaukimą ir apie tai, kokie didieji jo tikslai. Tiesa, sekėsi Karlui nekaip, juk ne taip lengva esant tokiam jaunam nuspręsti, kaip praleisi visą savo likusį gyvenimą – dar tiek daug nepatirta, neišbandyta ir neatrasta. Net pasirinkus kryptį, kaip žinoti, ar pasirinkimas teisingas?

Šilas, po kurį Mažasis Karlas taip mėgo vaikščioti, kai norėdavo pabūti vienas, šiandien buvo kitoks – spalvos atrodė ryškesnės, ant siauro takelio žaidė pro pušų viršūnes prasiskverbę saulės spinduliai, o nuostabios paukščių giesmės glostė ausis. Karlas tiesiog mėgavosi jį užplūdusiu ramybės ir pilnatvės jausmu, kai išgirdo švelnų balsą:
- Sveikas, Karlai. Žinau, kad po pirmojo mūsų susitikimo nugrimzdai į apmąstymus. Kaip laikaisi?
Karlas sustojo ir apsidairė. Vos už kelių žingsnių ant nupjautos pušies kelmo sėdėjo mažas besišypsantis žmogeliukas. Rankos judesiu jis pakvietė vaiką prisėsti šalia.
- Jaučiu, kad pirmasis mūsų pokalbis labai mane pakeitė, o aš net nespėjau paklausti tavo vardo,- tarė Mažasis Karlas, sėsdamasis ant minkštų samanų šalia paslaptingojo elfo.
- Atleisk, tačiau savo vardo dar nesugalvojau, tiesiog nemaniau, kad tai svarbu, bet pažadu pasakyti jį tau per kitą mūsų susitikimą. Na o dabar papasakok, ką veikei paskutines keletą dienų.
- Mąsčiau apie tai, ką kalbėjome tą naktį, žiūrėdami į žvaigždes. Galvojau apie savo pašaukimą, svajones, tikslus. Nežinau, ar tinkamai sugebėsiu pasirinkti savo gyvenimo kryptį. Niekaip negaliu sugalvoti, ko noriu labiausiai. O jei po metų ar dar vėliau mąstysiu visai kitaip? – Bijau, kad ir nesugalvosi,- paslaptinga šypsenėlė nušvietė naujojo Karlo draugo veidą,- tokie dalykai nesugalvojami, Karlai. Jie jau yra tavyje. Viskas, ką gali ir turi padaryti – tai atrasti juos klausydamas savo širdies balso ir pasikliaudamas savo intuicija. Daugelis žmonių mano, kad kartą pasirinkęs savo veiklos kryptį, turi laikytis jos visą gyvenimą. Tačiau kodėl, Karlai? Kur parašyta, kad negali keisti savo gyvenimo? Susitelk į tai, kas tavo gyvenimą padarytų laimingiausią šiandien? Ar yra veikla, kurią mėgsti labiau už kitas ir kuria užsiimdamas net nesusimąstai apie laiką? Galbūt yra kažkas, ko labai trokšti, tačiau vis atidėlioji manydamas, kad dabar netinkamas laikas? Kokie pokyčiai dabar labiausiai tave nudžiugintų? Nesakau, kad neturi galvoti apie ateitį, tačiau gyventi reikia dabar, o jei tinkamai pasirūpinsi dabartimi, labai tikėtina, kad ateitis susitvarkys savaime. Džiaugiuosi, kad šiandien nusprendei skirti laiko pamąstymui – taip elgiasi ko gero visi savo laimę atradę žmonės. Per likusį pasivaikščiojimo laiką atsakyk sau į klausimą: jei galėtum pasirinkti tokį gyvenimą, apie kokį svajoji, kokį pasirinktum? Kaip realizuoji save? Ką veiki laisvalaikiu? Kur gyveni? Kas yra tavo draugai? Įsivaizduok, kad įmanoma viskas, pamiršk bet kokius apribojimus ar išankstinius nusistatymus – palik tik tai, ką iš tikrųjų mėgsti ir kas tau neša džiaugsmą.
- Nesu tikras, kad sugebėsiu tai padaryti.
- Tau nieko nereikia daryti, Karlai. Tiesiog atsigulk ant minkštų samanų, įkvėpk gaivaus pušų kvapo, užsimerk ir įsiklausyk, kokie tobuli gamtos garsai. Leisk viską atlikti vaizduotei.
- O jei mano svajonėse bus neįgyvendinamų dalykų?
- Šiandien jokių minčių apie įgyvendinimą, Mažasis Karlai. Padaryk tiksliai tiek, kiek liepiau. Netrukus tave vėl aplankysiu. Užsimerk. Tu gali viską, tik ką pasirinksi?

Elfas dingo taip pat paslaptingai, kaip ir pasirodė. Mažasis Karlas dar kelias valandas gulėjo tai užsimerkęs, tai stebėdamas pro ilgamečių pušų viršūnes praplaukiančius įvairiausių formų debesis. Galų gale jį aplankė neapsakomas žinojimas, kad nuo šiol jis yra savo gyvenimo šeimininkas. Jo gyvenimas pasikeitė tą pačią akimirką, kai jis suprato, kokio gyvenimo iš tikrųjų nori. Siekiai tapo aiškūs, vadinasi pirmasis žingsnis žengtas.