Straipsniai

10 patarimų, padėsiančių gauti norimą darbą

Prieš keletą metų besidairant knygyne, už akių užkliuvo maža Jenny Rogers knygelė “Efektyvus pokalbis su būsimu darbdaviu”. Joje aprašomų patarimų efektyvumu turėjau progos įsitikinti. Šiandien, kai bedarbių skaičius Lietuvoje kyla į rekordines aukštumas, manau, jog ši informacija vėl tapo labai aktuali, šiame straipsnelyje trumpai aptarsiu 10 patarimų, padėsiančių pokalbį dėl darbo padaryti rezultatyvesnį, minimų ir aukščiau minėtoje knygoje.

Vienuolis ir Šrekas, nepirkę Ferrari

Kaip turėtų atrodyti mūsų gyvenimas, kad tikrai galėtume pasakyti „esu laimingas“?
Dirbu mėgstamą darbą, puikiai leidžiu laisvalaikį, darau mėgstamus dalykus, mane supa nuostabūs draugai ir kolegos, ryte pabundu su šypsena, kiekvieną dieną pasitinku kaip galimybę nuveikti kažką naujo ir įdomaus, mėgstu padėti žmonėms, mėgstu mokytis, bendrauti, randu laiko visoms man svarbioms gyvenimo sritims, rūpinuosi sveikata. Laimė? Kažkam taip.
Banko sąskaitoje vartosi milijonai, laisvalaikiu perku nekilnojamąjį turtą, per dienas galiu gulėti paplūdimy prie jūros, mėgaujuosi geriausiais valgiais, prabanga, turiu automobilių kolekciją ir keletą vilų skirtinguose pasaulio kraštuose. Vieną vakarą galiu vakarieniauti prabangiausiam Paryžiaus restorane, kitą vakarą milijoną prašvilpti prie spindinčių lošimų automatų pinigų atsikratymo sostinėje Las Vegase. Laimė? Kažkam taip.
Kasdien keliuosi 6 valandą ryto ir žingsniuoju į darbą, kuriame sėdžiu iki 5. Grįžtu namo ir sėdu prie televizoriaus su alaus bokalu. Savaitgaliais leidžiu sau ilgiau pamiegoti, knygų neskaitau, nes manau, kad tai laiko švaistymas, keliauti irgi nemėgstu. Nereikia man ir milijonų, tiesiog gerai taip, kaip yra. Laimė? Kažkam taip.

Ir tokių istorijų būtų galima prirašyti bent tris su puse milijono vien Lietuvoje. Laimė – tai būsena, ir absoliučiai subjektyvi. Kiekvienas ją suprantame savaip. Todėl nei vienas mokytojas, treneris, guru ar apsišaukėlis nepadarys Jūsų laimingų, nuo knygų skaitymo, seminarų klausymo taip pat laimingesni netapsite… Jei patys nežinosite, kas padaro Jus laimingus. Kas Jums iš tikrųjų patinka? Ką iš tikrųjų mėgstate? Kokia veikla užsiimtumėte, jei galėtumėte imtis bet ko?

Pažadai sau = Tikslai?

Straipsnis rašytas naujųjų metų išvakarėse, jei skaitote jį kitu laiku, įsivaizduokite, kad rytoj – pirmoji Jūsų likusio gyvenimo diena :)

Artėja 2011 metai. Puikus laikas apgalvoti praėjusius metus, pasiektus tikslus, nuveiktus darbus, ir, be abejo, pagalvoti apie naujuosius. Tikriausiai tai pats palankiausias metas pasižadėti sau keistis. Nuo kitų metų pradėsiu geriau dirbti, galbūt sportuoti, galbūt daugiau laiko skirsiu sau, galbūt pradėsiu sveikiau gyventi, galbūt pradėsiu siekti kažkokių tikslų. Ir dažnai nutinka taip, kad prieš naujuosius, apimti teigiamų emocijų ir entuziazmo, pasižadame sau daug dalykų. Nuo numatytos datos pradedame sėkmingai keisti savo gyvenimą, tačiau po poros savaičių viskas grįžta į savas vėžes. Žinoma, ne tik naujieji pažadams tinkamas laikas. Pasižadėti kažką daryti galima ir nuo kito pirmadienio, kito mėnesio, kito gimtadienio ir dar daugelio reikšmingų datų. Deja, rezultatas dauguma atveju būna panašus. Pritrūksta energijos, motyvacijos, pokyčių kaina pasirodo per didelė.

Kodėl gi nepabandžius?

„Manęs dažnai klausia, kodėl vis pasiryžtu rekordiniams iššūkiams laivais ar karšto oro balionais. Žmonės sako, kad turėdamas sėkmę, pinigus, laimingą šeimą turėčiau nustoti kišti save į pavojų, turėčiau nustoti rizikuoti ir džiaugtis viskuo, ką man pasisekė pelnyti. Tai akivaizdi tiesa ir viena mano dalis visiškai su tuo sutinka. Aš myliu gyvenimą, myliu šeimą, šiurpas krečia nuo minties apie žūtį, žmonos palikimą be vyro, vaikų – be tėvo. Bet kita mano dalis šaukia išbandyti naujus nuotykius ir vis dar jaučiu, kad galiu ir noriu pastūmėti save link ribų.<...> Niekada nemanau, kad žūsiu dėl kokio nelaimingo atsitikimo, bet jei taip ir nutiktų, galėčiau tik pasakyti, kad aš klydau, o visi skeptiktai „realistai“, kurie tik kalbėjo tvirtai laikydami kojas ant žemės, buvo teisūs. Bet aš bent jau bandžiau.“ (Richardas Bransonas, autobiografija „Losing My Virginity“)

Idėjomis tikėti verta?

Pirmiausia įsivaizduokime situaciją prieš kokius penkiasdešimt metų. Mobilieji telefonai, internetas, visas verslas internete, skaitmeniniai fotoaparatai, kameros, LCD televizoriai ir daugelis kitų dabar plačiai naudojamų dalykų galėjo būti tik kažkieno galvoje, o gal net ir ten tuo laiku nebuvo. Visi šie atradimai atsirado dėl vienos paprastos priežasties – kažkas nepatikėjo, kad tai neįmanoma.